kąsnis

ką́snis sm. (1) K, J, Vrb, Snt, Plk; SD86, R, N, BzB295, M, LsB373, sf.; B, kąsnỹs (4) Zt, Slm, Ds, Sb, Kp, Tvr 1. vienas atsikandimas: Duonos, mėsos ką́snis DŽ. Pranas klausėsi valgydamas mažais kąsniais P.Cvir. O Joniukui, tų žodžių klausant, drebėjo širdelė krūtinėje, ir sausos duonos kąsnelis sustodavo gomury J.Bil. Kąsk ką́snį didesnį – greičiau privalgysi Pn. Kąsk ką́snį, kad kruvins lįstų NžR. Jis kanda dideliais ką́sniais Srj. Vienas kąsnỹs tebus Brt. Aš, padažęs kąsnį duonos, paduosiu BtJn13,26. Kad tau kąsnis vidury gerklės sustotų! (keiksmas) LTR. O, kad tu skersu kąsniu užspringtai! Lbv. Kando kąsnį kai kačiūkštį (d.) Ds. ^ Tokį kąsnį kąsk, kokį apžioji KlvK, Vl, Plik. Iš mažo kąsnio didžio neatkąsi Šll. Ne mūsų tai kąsnis (tai mums nepasiekiamas dalykas) LTR. Nepasiekiamas kąsnelis pasirodė jam da skanesniu V.Kudir. Tai mano kąsnys – grikelio grūdas Kb. Pilvo riaušės paeina nuo netikusio sukramtymo, nuo „vilko (didelių) kąsnių“ rš. Kam tokiais ubago kąsniais valgai? Grž. Jis meta ledus kaip kansnius (kąsnius) BPs147,17. Kąsnis malką veda (pavalgius norisi gerti) B. Jis kalba kaip su kąsneliu Jnšk. Papratus an gerą kąsnelį, blogas burnon nelindo Prng. Didelis kąsnelis gerklę išlups Lz. Kas gi nuo gero kąsnelio atsisako Prng. Verčiau su pirmutiniu kąsneliu užsiryti, ne su antru (pasakyta kalbant apie antrąjį vyrą) Lnkv. 2. prk. gabalėlis; dalelė, truputis; galelis; sklypelis: Sniego kąsniai krito rš. Pro žibintus snigo stambiais kąsniais rš. Ieškoti duonos kąsnio svetur sp. Štai, tarė, ir mėsos tau atnešu skanų kąsnẽlį K.Donel. Duonos kąsnį ji pelnydavo eidama per žmones J.Jabl. Jie paskutinį kąsnį nuo savęs nutraukę duoda tau Rp. Neturi kąsnies duonos B. Duonos kąsnį suteikė M.Valanč. Valgyt ... kąsnį duonos su druska DP108. Netektų jiemus duonos už du ilguoju grašiu, norint jiemus po mažą kąsnelį iždalytų DP125. Nijolė ir Vytukas tai mano vaikai: jie man kąsnį pasuka (atneša valgyti) Rs. Laivas sudužo į kąsnelius, visi žmonės ir prekės nuskendo J.Balč. Žėdnas kąsnỹs vis an vardų (kiekvienas žemės sklypas turi pavadinimą) Rod. Nei pėdos, nei kąsnio nebus arimų, be pasėlio paliktų rš. Jis ant žemės kąsnelio turi pasistatęs stubukę dz. Ir ėmė svajoti Martynas apie žemės kąsnį, kuriame jis būtų šeimininkas sp. Tada dema kąsnelį mėsos, dema bulbos kąsnelį Arm. Drabnuosna kąsnẽliuosna pamušė [, stikliukus] Aps. Sudužusiame dubenėly muilo kąsnelis rš. Sukapok, tai kąsnẽliai krutės Mlt. Nedavė pirštui apvyniot kąsnelio drobės, o duos gi marškiniam Ktk. Visą gyvenimą riejos dėl to žemės kąsnelio Sdk. Sakiau, kad kąsnelį kokį tos giesmės („Anykščių šilelio“) galės sau ir, kaip senobiškai mano buvo rašyta, išspausdinti A.Baran. Jau kąsnelis metų (nemaža) Švnč. Turi tik kąsnelį lauko Vrn. – Kas gero girdėt? – Seni kąsneliai Dkšt. | prk.: Imkim, vyrai, kąsnį dainos! Skr. Tai tik kąsnis to, kas manyta rš. Buvo kąsneláitį geriau Lz. Kąsnį (truputį) pažinojau Lz. Moku kąsnaitį lietuviškai Lz. Mes kąsnį kitap ūtarijam Lz. Turėjau kąsnelį sveikatos, ir tą atėmė Arm.

◊ bóbų (ùbago) ką́snis didelė snaigė: Sniegta bóbų ką́sniais Grk. Sninga lauke ubago kąsniais Vvr.

ką́snis nèlenda negali valgyti (iš rūpesčio): Kelintą dieną man nei kąsnis nelenda Pt.

ką́snius skaitýti gailėti (maisto), žiūrėti, kad daug nevalgytų: Negražu, kai čia valgai, o kitas kąsnius skaito Dkš. Kad man kąsnius skaito, aš negaliu valgyt Skr.

ką́snį tráukti iš burnõs taupyti (valgį): Anas ką́snį traũkt iš burnõs ir nešt jai Ds.

ką́snį ištráukti iš gerklė̃s Ds vienam ką žiūrint, derant, kitam nupirkti.

šuñs ką́snis prastas valgis: Šunies kąsnis VP45.